vaivorynas

vaivorýnas sm. (1) DŽ, NdŽ, Jrb, (3) Krš, Šll; Akm vieta, kur auga daug vaivorų: Vaivorýnas, kur auga vaivorai J. Vaivorynaĩ buvo, vaivorų vežimais vežk DūnŽ. Vaivorynūsè nu gailių apsigeras DūnŽ. Augąs vaikas pasisukinėjo po vaivorýną, i rado vos gyvą (apsvaigo nuo gailių kvapo) Eig. Kaip eini par tus kęsynus, ta kiaurai vieni vaivorýnai Kv. Iš visokių lendrynų, vaivorýnų liuob su dalgeliu pjausiam [šieną] Rnv. Juoduosius šilynus tarpais paįvairina vaivorynai ir bruknynai I.Simon.